- galutinas
- galùtinas, -à adj. (3b) DŽ; Ns1852,1 galinis, paskutinis; visiškas: Ir nušvis darbo žemei diena: pergalė galutina (sov.) sp. Aiškaus galutino sprendimo dar nebuvo rš.
galùtina n.: Dialektinei filosofijai nieko nėra galutina, absoliutu, šventa (sov.) rš. galutinaĩ adv. Š: Mūsų šalis yra tvirtai ir galutinai pasidariusi industrine šalimi (sov.) rš. Žingsniavo pėsčias ir galutinai išsiplūkė iš jėgų rš. Ar būsiu galutinai paskirtas į jūsų gimnaziją, dar nežinau J.Jabl. Lipa ant žmogaus galutinaĩ (kiaulės, nunešus ėsti), negali atsigint Gs. Žvakės knatas galutinai sudegė rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.